Klimatosaugininkų gyvenimo būdas paremtas asmeniniu augimu
Nėra įmanoma taikytis prie pokyčių, vengiant asmeninio augimo. Juk būtent jis nulemia gebėjimą prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo, aplinkos, ekonomikos, politikos ir klimato sąlygų. Mūsų adaptyvi energija akistatoje su klimato kaita tampa vienu svarbiausių vidinių išteklių. Šio išteklio beribis šaltinis – m e d i t a c i j a.
Meditacija – žodis, šiais laikais skambantis visur, bet kur, kartais net prilygstantis keiksmažodžiui, burtažodžiui, mistinei apraiškai arba nieku gyvu nepasiekiamam įpročiui.
Kaip klimatosauga ir klimato teisingumas yra aukštesnės raidos pakopos, taip ir meditacija yra aukštesnės sąmonės įrankis. Kad galėtume medituoti, turime būti pasiruošę į savo gyvenimą įnešti paprastumo, skaidrumo, aiškumo, laisvės ir vidinės ramybės. Kai kuriems iš mūsų šios vidinės savybės yra per didelė prabanga, manome, kad negalime sau to leisti, todėl ir toliau murkdomės baimių, nerimo ir tamsybių vandenyne, žinodami, kad mokame plaukti, tik nedrįstame. Sau kartojame:
Ką pasakys kiti, jeigu ištiesiu rankas ir pradėsiu irtis į priekį?
… Tik įsivaizduok mane realybėje: kokia keista visiems atrodysiu, ramiai sėdėdama vietoje užmerktomis akimis ir šypsena veide!
Manęs niekas nesupras…
manys, kad esu pamišusi!
Buvo laikai žmonijos istorijoje, kai asmens higiena buvo tik turčių „išmislas“. Kai dantų valymu arba burnos higiena žmonės nesirūpino. Šiais laikais tokius žmones vadiname nevalyvais ir net stengiamės nuo jų atsiriboti.
O kas jeigu… vieną dieną… žmonės, nesilaikantys proto higienos, bus matomi kaip nevalyvi? Tokie, kurių dvokiantis protas verčia kitus jaustis nejaukiai? Tokie, kurie gyvena taip skurdžiai, kad net negali sau leisti išsivalyti minčių, laikytis jų švaros?
Nieko naujo.
Pasaulyje yra vietų, kuriose būtent taip ir vyksta visuomenėje. Mes dar tiesiog neužaugome iki jų lygio, todėl jų nesuprantame.
Mano asmeninis gyvenimas nuo tos dienos, kai pradėjau medituoti, pradėjo kilti į nesuvokiamas aukštumas. Laki fantazija mums čia paišo finansinę laisvę, daugybę prabangių daiktų ir šlovę, tačiau tik medituojant ateina suvokimas, kad didžiausi turtai slypi mūsų viduje. Juos, kaip vidinius brangakmenius, turime šlifuoti tol, kol tampame lyg deimanto šviesa skaldomomis prizmėmis. Vidine vaivorykšte.

Tada ateina suvokimas, kad mano išorinis pasaulis yra mano vidinio pasaulio atspindys.
daugiau
Meditacija yra gražiausia mano gyvenimo kelionė
Ir tai ne tuščias protas sėdint sukryžiavus kojas.
Tai vidinė ramybė, tokia aiški lyg krištolas. Permatomos sienos.
Skaisti šviesa. Ramus ego.
Aplanko savirefleksija, kad mūsų gyvenimo kokybė glaudžiai susijusi su kūno sveikata.
Viskas, kas mus supa, daro mums įtaką.
Esame maistas, kurį valgome; knygos, kurias skaitome; žinios, kurias girdime; energija, kurią į save įleidžiame. Vidinis pasaulis sukuria išorinę realybę, o išorės veiksniai daro įtaką vidiniam pasauliui. Aplinka, kurią aplink save sukuriame, nuteikia augti arba stagnuoti.
Darnus gyvenimo būdas turėtų būti paremtas
asmeninės sveikatos puoselėjimu,
stiprių ryšių vystymu,
estetikos aplink save kūrimu.
Man užtruko, kol savo asmeniniame gyvenime suvokiau šį principą. Tačiau šiandien, atsigręždama į praeitį, matau ilgą nueitą kelią ir dar gražesnį taką prieš save. Kiekvienas šiandienos įprotis yra praeityje priimtų sprendimų rezultatas. Kiekviena diena yra galimybė gyventi geriau arba likti vietoje. Užtruko, kol atsirinkau, kas tinka ir kas aš iš tiesų esu. Ieškodama balanso tarp savo poreikių ir gamtos pajėgumų tvariam gyvenimo būdui, aš pirmiausia atradau save, tada pažinau gamtą, o galiausiai – suvokiau mano gerovės priklausomybę nuo aplinkinių gerovės.
Tai laikotarpis, kuriuo mano gyvenime atsirado augalinė mityba, zero waste filosofija, minimalizmas, asmeninis augimas, saviugda, joga ir meditacija. Visi šie gyvenimo palydovai atsirado iš blogo, ne iš gero gyvenimo. Joga man padėjo, kai iš skausmo negalėjau pajudėti. Augalinė mityba man suteikė jėgų ir vilties, kai jaučiausi neturinti jokios savo sveikatos kontrolės, buvau nusilpusi, nualinta nugaros skausmų ir vaistų išsekinto kūno. Saviugda atėjo į gyvenimą, kai jaučiausi įsukta į galingą audrą, sūkurį, iš kurio negalėjau ištrūkti. Blogiausia, kad į tą sūkurį įtempiau ir aplinkinius. Buvo labai tamsus gyvenimo laikotarpis. Dugnas, nuo kurio atsispyriau.
Šiandien esu savo praeities sprendimų rezultatas. Kad ir kokių sunkumų gyvenime patyriau, šiandien esu dėkinga už juos visus. Kai susiduriame su gyvenimo iššūkiais, turime du pasirinkimus: pasiduoti arba juos įveikti. Džiaugiuosi, kad iki šiol drąsiai stojau prieš iššūkius ir juos įveikdama tapdavau geresne savo pačios versija. Klimato iššūkis yra vienas didžiausių gyvenimo nuotykių ir kasdien sau patvirtinu, kad tai yra kelias, kuriuo aš ir noriu eiti, nes jis išgrynino gyvenimą ir nušvietė jį man ir mano aplinkai tvariais pasirinkimais.
Šiandien, sukaupusi jau daugiau nei dešimtmečio klimato kaitos ir kitų globalių problemų narpliojimo profesinėje, aktyvistinėje ir asmeninėje erdvėje patirtį, jaučiuosi drąsiai atsigręždama į ilgą nueitą kelią ir patirtis, kuriomis galiu įkvėpti ir kitus eiti paties subalansuotu vidurio keliu.
Apie mano gyvenimo būdą, patirtis, išmoktas pamokas ir asmeninį augimą plačiau skaitykite šio tinklapio skyriuje „Tekstai“, Youtube platformoje ir „Taikausi prie pokyčių“ socialinėse medijose.
Susisiekime
Būkime pokytis, kurį norime matyti.
Gyvenime pasitaiko iššūkių, kurių vieni įveikti negalime.
Gyvenime pasitaiko dienų, kai viskas, ko reikia, yra lašelis įkvėpimo.
Kad kelionė klimatosaugos taku būtų sklandesnė, kviečiu susitelkti, mokytis vieniems iš kitų, dalintis patirtimis ir mankštinti savo požiūrį.